į pradžią turinys susisiekite  
PILIEČIŲ SĄŠAUKA
Norbertas Penkaitis: Nykstanti tauta

 

Informacija, verčianti susimąstyti. Lietuvių tauta tirpsta ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl kitų priežasčių, tačiau ši situacija valdžios nejaudina...

 

plačiau
 
Vytautas Radžvilas. Sujauktos sąvokos kaina: pilietinė ar pilietiška visuomenė? (IV)

Taigi tikrasis ir svarbiausias šitaip konstruojamos visuomenės ,,atvirumo“ bruožas ir požymis yra ne jos kūrėjų noriai vardijamos ir šlovinamos tik ką minėtos jos savybės, o būtent ,,plastiškumas“ – jos narių gebėjimas virsti lanksčia ,,žmogiškąja medžiaga“ ir nesipriešinant pasiduoti bet kuriems ją formuojančių ,,socialinių inžinierių“ sumanytiems individų ,,perdirbimo“ ir pačios visuomenės ,,tobulinimo“ ir ,,pertvarkymo“ eksperimentams.

plačiau
 
Vytautas Radžvilas. Sujauktos sąvokos kaina: pilietinė ar pilietiška visuomenė? (III)

Trečioji dalis teksto apie nesuvokimą, ką reiškia pilietinė visuomenė ir ko jai trūksta

..."bėdos prasideda tada, kai džiaugsmas dėl pilietinės visuomenės nario turimų teisių ir laisvių darosi toks didelis, kad jį patiriantį pilietį  apima tai, ką galima pavadinti beribės laisvės svaiguliu. Užvaldytas šio svaigulio jis patiki, jog pagaliau iš tiesų išsilaisvino – kad jo tik ką išsikovota ar turima grynai privati pilietinės visuomenės nario laisvė ir esanti paties laisvės idealo įsikūnijimas ir pilnatvė"... 

plačiau
 
M. Kundrotas. Kada mirė respublika?

 

1992 m. Lietuvos piliečių referendumu priimta Konstitucija skelbia:Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1-asis straipsnis). Ką tai reiškia, čia pat ir paaiškinta: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (2-asis ir 4-asis straipsniai).

plačiau
 
Apie globalizmą, demokratiją, liberalizmą ir pan.

Truputį apie globalizmą, demokratiją, liberalizmą jau esu rašęs. Norėčiau paaiškinti kai kuriuos dalykus, kuriuos, kaip pastebėjau, žmonės dažnai painioja... 

plačiau
 
Vytautas Radžvilas. Sujauktos sąvokos kaina: pilietinė ar pilietiška visuomenė? (II)

 

"Pilietinė visuomenė pirmiausia yra jai priklausančių individų privačių interesų įgyvendinimo erdvė. Tokios visuomenės nariai vadovaujasi savita ir – švelniai tariant – gana siaura ir anaiptol ne herojiška laisvės samprata. Jie geidžia ne tiek laisvos valstybės, kiek asmeninės laisvės nuo valstybės – turbūt šitaip glaustai galima apibūdinti jų siekiamos laisvės pobūdį"...

plačiau
 
Dar apie sujauktas sąvokas

Atsiliepimų, liečiančių doros sąvokos apibrėžimą kol kas nesulaukėme, tad gal būt tikslinga pradėti iš toliau - apie pilietiškumą. Siūlome šią temą gvildenantį V.Radžvilo straipsnių ciklą... 

"Nuolatos kartojama, kad viena svarbiausių bėdų priežastis esanti ta, kad šalyje vis dar nėra brandžios pilietinės visuomenės.  Ją pulta kurti vos atgavus Nepriklausomybę, tačiau jau ketvirtį amžiaus trunkančio darbo rezultatai itin kuklūs, o jo pabaigos taip ir nematyti"...

Kitas straipsnis

plačiau
 
Sąšaukos kryptimi

1990 03 11 Lietuvių Tautos atstovai atkūrė Lietuvos Respubliką.

Lietuvos piliečiai atmetė bet kokius bandymus paversti Lietuvą riboto suvereniteto šalimi, „Sąjungine Respublika“ ir įvykusiame referendume vienareikšmiškai pasisakė už visišką Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. 

Deja, tautinis sąjūdis daugiau rėmėsi jausmu, negu artikuliuota ideologija. Žmones draugėn sutelkė laikinas tikslas – išsivaduoti iš sovietinės okupacijos ir sovietinio režimo, tolesni tikslai pasirodė skirtingi. 

plačiau
 
Pamąstymas apie "išvirkščius žodžius".

 

 

 

Tai žodžiai, kurių pirmykštė prasmė nejučia ėmė ir išvirto - išties tai buvo sąmoningai išversta - į savo priešingybę. Kaip taisyklė tai ne lietuviški, o tarptautiniai žodžai, nes lietuviškus išvartyti labai sunku - jie tiesiog nepasiduoda manipuliacijoms. 

plačiau
 
Ar vienodai suprantame

Turėjau galimybę šiek tiek dalyvauti piliečių Sąšaukos judėjime dar jo gimimo pradžioje. Nors judėjimo principai, mano supratimu, pakankamai aiškiai buvo išdėstyti manifeste, bet vėliau pradėjo kirbėti įtarimas, kad doros sąvoka net pačių iniciatorių yra suprantama skirtingai. Gal būt tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko ši puiki idėja prarado pagreitį.

Tą nuojautą sustiprino perskaitytas žemiau įdedamas straipsnis. Tad mano manymu, pirmučiausia mums reikėtų tiksliau apibrėžti pakankamai abstrakčią sąvoką DORA.. Ir dar. Ar DORA ir DOROVĖ yra sinonimai? Ar yra kokie nors prasminiai skirtumai tarp jų? Savo pasiūlymus ir pamąstymus siųskite e.paštu valento@inbox.lt Laukiu Jūsų nuomonių.

Tinklapio administratorius

plačiau
 
<<  ankstesnis  10  20  29   30   31   32   33   34   35   sekantis  >>